Apskaita – tai nenutrūkstamo ūkinių ir finansinių operacijų registravimo, klasifikavimo, apibendrinimo ir analizės procesas. Jos paskirtis yra laiku ir tiksliai parengti informaciją ir teikti ją tikslingam adresatui. Informacija vartotojui turi būti ne tik tiksli ir teisinga, bet aktuali ir naudinga.
Buhalterinė apskaita – informacinės sistemos dalis, teikianti informaciją apie įmonės finansinę ir ūkinę veiklą. Ji pateikia kiekybinę informaciją ir išsiskiria tuo, kad paprastai apdoroja duomenis, išreikštus piniginiais matais. Be to, apskaita pateikia ir papildomus duomenis ne pinigine išraiška. Ūkinių operacijų pagrindu yra sudaromos finansinės ataskaitos, bankiniu operaciju išrašai. Taigi pagrindinis ataskaitos uždavinys – teikti informaciją įmonės finansinei būklei įvertinti.
2010 m. rugsėjo 16 d., ketvirtadienis
2010 m. rugsėjo 15 d., trečiadienis
Nematerialusis turtas
Nematerialusis turtas – tai turtas, neturintis materialios būsenos (fizinių savybių), bet turintis realią vertę, pirktas ar kitaip įsigytas ir sudarantis galimybę atnešti įmonei naudos (uždirbti pajamas). Dažniausiai, perkant nematerialųjį turtą, nusiperkama ir juridinė teisė, t.y. konkrečios teisės ir privilegijos. Įsigytas nematerialusis turtas yra patvirtinamas sutartimi ar kitais jo egzistavimą ir priklausymą įmonei patvirtinančiais dokumentais. Nematerialiojo turto vertė priskiriama sąnaudoms jį amortizuojant, t.y. jo vertė palaipsniui lygiomis dalimis nurašoma į ataskaitinio laikotarpio sąnaudas.
Nematerialiajam turtui taip pat priklauso pirkėjų skolos, avansiniai ir išankstiniai mokėjimai, sukauptos pajamos ir ateinančių laikotarpių sąnaudos. Visas šis turtas neturi materialios būsenos, jo negalima paliesti, tačiau visais atvejais įmonė turi pirkėjo ar kliento įsipareigojimą sumokėti pinigus (pirkėjų skolos, sukauptos pajamos), gauti paslaugą (išankstiniai, ateinančių laikotarpių sąnaudos) ar už suteiktą avansą atlikti tam tikrą užduotį įmonei. Dėl minėto turto specifikos jis balanse parodomas atskirai.
Skolos įmonei – visos skolos, kurias įmonei yra skolingi juridiniai ar fiziniai asmenys už jiems atliktas ir jų dar nesumokėtas paslaugas, t.y. parduotas prekes, išduotas paskolas, padėtus terminuotus indėlius, atliktus išankstinius mokėjimus, įmonės darbuotojams išduotus avansus. Minėtais atvejais įmonė pateikia prekes, atlieka paslaugas ar išmoka pinigus, bet ir įsigyja kitą turtą – pirkėjų ar klientų įsipareigojimus ateityje sumokėti pinigus ar atlikti paslaugas.
Nematerialiajam turtui taip pat priklauso pirkėjų skolos, avansiniai ir išankstiniai mokėjimai, sukauptos pajamos ir ateinančių laikotarpių sąnaudos. Visas šis turtas neturi materialios būsenos, jo negalima paliesti, tačiau visais atvejais įmonė turi pirkėjo ar kliento įsipareigojimą sumokėti pinigus (pirkėjų skolos, sukauptos pajamos), gauti paslaugą (išankstiniai, ateinančių laikotarpių sąnaudos) ar už suteiktą avansą atlikti tam tikrą užduotį įmonei. Dėl minėto turto specifikos jis balanse parodomas atskirai.
Skolos įmonei – visos skolos, kurias įmonei yra skolingi juridiniai ar fiziniai asmenys už jiems atliktas ir jų dar nesumokėtas paslaugas, t.y. parduotas prekes, išduotas paskolas, padėtus terminuotus indėlius, atliktus išankstinius mokėjimus, įmonės darbuotojams išduotus avansus. Minėtais atvejais įmonė pateikia prekes, atlieka paslaugas ar išmoka pinigus, bet ir įsigyja kitą turtą – pirkėjų ar klientų įsipareigojimus ateityje sumokėti pinigus ar atlikti paslaugas.
Materialusis turtas
Materialusis turtas yra visi mums įprasti, apskaičiuojami objektai turintys materialią substanciją. Dažniausiai pasikartojantys materialiojo turto objektai yra: įrengimai, žemė, pastatai, transporto priemonės, medžiagos, žaliavos ir nebaigta statyba. Visas materialusis turtas dar yra skirstomas į trumpalaikį ir ilgalaikį materialųjį turtą:
Trumpalaikiam materialiajam turtui priskiriami visi tie materialiniai ištekliai, kuriuos įmonė sunaudoja ekonominei naudai gauti per vienerius metus arba per vieną veiklos ciklą. Tai žaliavos, medžiagos, nebaigti gaminiai, gatava produkcija, prekės ir pinigai. Trumpalaikis materialusis turtas nurašomas į ataskaitinio laikotarpio sąnaudas tada, kai jis sunaudojamas ar parduodamas, t.y. tada, kai jis dalyvavo uždirbant ataskaitinio laikotarpio pajamas: prekės, gatava produkcija – parduodami, žaliavos ir gamybinės medžiagos – sunaudojami gamyboje ar atliekant įvairias paslaugas, ūkinės paskirties medžiagos – atiduodamos konkretiems vartotojams. Trumpalaikiam materialiajam turtui taip pat priskiriami įmonės kasoje ir banko sąskaitoje laikomi pinigai. Pinigai yra mokėjimo priemonė ir juos mokėjimams galima panaudoti bet kuriuo veiklos metu. Pinigai nuolatos turi būti apyvartoje ir jų reikia tiek, kiek jų reikia mokėjimams vykdyti.
Ilgalaikiam materialiajam turtui priskiriami visi tie materialiniai ištekliai, kurie naudojami įmonės ekonominei naudai gauti ilgiau nei per vienerius metus ir kurio vertė ne mažesnė už įmonės nustatytą. Tai įrengimai, pastatai, žemė, transporto priemonės, baldai, nebaigta statyba. Visiems šiems materialiesiems ištekliams, išskyrus žemę, yra nustatomas tarnavimo laikas, per kurį jie nusidėvi ir jų vertė perkeliama į sąnaudas. Ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti gali būti panaudoti įvairūs finansiniai ištekliai: akcininkų ar įmonės savininkų investuotos lėšos, įmonės uždirbtas pelnas, bet dažniausiai banko paskolos. Naudojantis banko paskolomis yra išlaisvinamos nuosavos lėšos, kurios gali būti panaudotos operatyvinei įmonės veiklai finansuoti, tačiau banko paskolos turi kainą (palūkanas), todėl labai svarbu, kad, naudojant įgytą ilgalaikį materialųjį turtą, būtų uždirbamos atitinkamo dydžio pajamos.
Trumpalaikiam materialiajam turtui priskiriami visi tie materialiniai ištekliai, kuriuos įmonė sunaudoja ekonominei naudai gauti per vienerius metus arba per vieną veiklos ciklą. Tai žaliavos, medžiagos, nebaigti gaminiai, gatava produkcija, prekės ir pinigai. Trumpalaikis materialusis turtas nurašomas į ataskaitinio laikotarpio sąnaudas tada, kai jis sunaudojamas ar parduodamas, t.y. tada, kai jis dalyvavo uždirbant ataskaitinio laikotarpio pajamas: prekės, gatava produkcija – parduodami, žaliavos ir gamybinės medžiagos – sunaudojami gamyboje ar atliekant įvairias paslaugas, ūkinės paskirties medžiagos – atiduodamos konkretiems vartotojams. Trumpalaikiam materialiajam turtui taip pat priskiriami įmonės kasoje ir banko sąskaitoje laikomi pinigai. Pinigai yra mokėjimo priemonė ir juos mokėjimams galima panaudoti bet kuriuo veiklos metu. Pinigai nuolatos turi būti apyvartoje ir jų reikia tiek, kiek jų reikia mokėjimams vykdyti.
Ilgalaikiam materialiajam turtui priskiriami visi tie materialiniai ištekliai, kurie naudojami įmonės ekonominei naudai gauti ilgiau nei per vienerius metus ir kurio vertė ne mažesnė už įmonės nustatytą. Tai įrengimai, pastatai, žemė, transporto priemonės, baldai, nebaigta statyba. Visiems šiems materialiesiems ištekliams, išskyrus žemę, yra nustatomas tarnavimo laikas, per kurį jie nusidėvi ir jų vertė perkeliama į sąnaudas. Ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti gali būti panaudoti įvairūs finansiniai ištekliai: akcininkų ar įmonės savininkų investuotos lėšos, įmonės uždirbtas pelnas, bet dažniausiai banko paskolos. Naudojantis banko paskolomis yra išlaisvinamos nuosavos lėšos, kurios gali būti panaudotos operatyvinei įmonės veiklai finansuoti, tačiau banko paskolos turi kainą (palūkanas), todėl labai svarbu, kad, naudojant įgytą ilgalaikį materialųjį turtą, būtų uždirbamos atitinkamo dydžio pajamos.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)